poniškis

põniškis, -ė smob. (1) NdŽ; A1885,284 priklausantis ponui baudžiauninkas, ne karališkis: Sužinojęs, kad pas Balzius atvyko kažkoks giminaitis iš tolimos parapijos, iš poniškių lažininkų, Adomėlis, sulaukęs sekmadienio, atsilankė pas Balzius V.Myk­Put.